Džiugios žinios

Viešpaties malonė visiems Dievo vaikams.

2 Samuelio 12 skyrius 25 eilutė. - Įdomi naujiena, kad Saliamoną Viešpats pavadino Jedidiju. Viešpats siuntė pranašą Nataną, kad vaiką pavadintų Jedidiju nuo Viešpaties žodžio ir pagal Viešpaties žodį!!! Džiugi naujiena, džiugi žinia.

Dar vienoje vietoje,Šventas Viešpaties žodis kalba per išmintingą moterį, 2 Samuelio 14,14 - Mes visi mirštame ir esame, kaip ant žemės išlietas vanduo, kurio nebegalima surinkti, tačiau Dievas neatima gyvybės, bet atranda būdą, kad ištremtieji nebūtų atstumti nuo Jo.

Dievas taipogi prakalbo per tarnaitę Viešpaties mūsų Dievo Gyvojo -  Karalius juk išklausys ir išgelbės savo tarnaitę iš rankos, siekiančios išnaikinti mane  ir mano sūnų iš Dievo mums skirto paveldėjimo. Mano valdovo karaliaus žodis nuramino mane. 2 Samuelio 14,16-17.

Dar sužinojau įdomią žinią, iš tos pačios 17 eilutės, kad Karalius yra kaip Dievo angelas skiriantis gera nuo pikto.

Taipogi 2 Samuelio 23 skyrius 3-5, - Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo: "Kas valdo žmones teisingai, bijodamas Dievo, yra lyg giedro ryto šviesa, saulei tekant, ir po lietaus dygstanti švelni žolė iš žemės." Tokie yra mano namai su Dievu. Jis su manimi sudarė amžiną sandorą, tvirtą ir nekintamą. Mano išgelbėjimas ir mano troškimai kyla iš Jo. Amen.

Su Jėzumi keliaujame su džiaugsmu ir drąsiai.

    Labai svarbu su Jėzumi keliauti su džiaugsmu ir drąsiai. Kur yra Jėzus, ten atsiranda ir džiaugsmas ir drąsa. Viešpats visuomet keliauja visur skleisdamas savo gerumą ir malonę, taipogi ir palaiminimą. Viešpaties kelias malonus, nes mes keliaujam su Viešpačiu. Dievas apreiškia kiekvienam Jo stebūklus. Kiekvienas žmogus juos savaip pamato. Bet visuomet Šlovė Dievui pasilieka. Kokį kelią beturėtų žmogus, visuomet reikia tikėti Dievu, ir dėkoti Viešpačiui už tokį kelią, kurį žmonės turi. Žmogui tereikia praeiti šį kelią, kurį jam davė Viešpats, atsidėkojant už tai, kad gavo gyvenimą iš Dievo rankų dovanai, iš Dievo malonės.

Dievo žodis sako:  Kai Mozė užkopė ant kalno, pas Dievą, Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: "Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams: "Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs. Taigi dabar, jei paklusite Mano balsui ir laikysitės Mano sandoros, būsite ypatinga Mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė. Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta." Šiuos žodžius kalbėk Izraelitams". [ Išėjimo 19,3-6]

Viešpats mūsų Dievas mus taip pamilo, kad nusprendė padalinti savo karalystę tarp mūsų, pavadindamas mus kunigais, ir laikydamas mus kunigų karalyste, taipogi Šventąja tauta. Taipogi Jis sako: , jei paklusime Viešpaties balsui ir laikysimės Jo sandoros, būsime ypatinga Dievo nuosavybe tarp visų tautų. Taigi, mes esame vieni kitiems kaip kunigai, nes Viešpats mus pavadino pirmas kunigais. Tai reiškia, kad mes vieni kitiems esam kunigai. O pranašus anksčiau vadino regėtojais. Taigi, jei šiais laikais dar liko pranašų, tai į juos reiktų kreiptis - regėtojau.

Dievo žodis sako: Anksčiau, kai Izraelyje kas eidavo pasiklausti Dievo, sakydavo: "Einu pas regėtoją." Nes tą kurį šiandien vadina pranašu, anksčiau vadino regėtoju. [ 1 Samuelio 9, 9]

Dabar bent žinosiu kaip į ką kreiptis. Dėkoju Viešpačiui, kad apreiškė man, kaip į ką kreiptis. Kad kiti žmonės nesigirtų ir nepasididžiuotų.

Krikščionis žydas ir pagonis žydas= Abudu žydai, išgelbėti Jėzumi.

    Ir vėl susimąsčiau apie krikščionis, kurie skyrsto krikščionis ir pagonis. Krikščionys, kurie jau įtikėję neturėtų skirstyti krikščionis ir pagonis, o turėtų laikyti visus tikinčiaisiais krikščionimis,kaip Jėzus Kristus, tuo darydamiesi panašūs į Jėzų.Žvelgiant į Jėzų, į Jo poelgius, kaip Jis elgėsi su vargšais ir nusidėjeliais, kad Jėzus juos išgelbėjo, taip ir krikščionys turėtų elgtis, o ne smergti ir ne skirstyti, išskirdami juos kaip pagonis. Krikščionio akyse turi būti visi krikščionys, jis turi matyti aplink save vien krikščionis, kaip Jėzus. Net Jėzaus mokiniai, apaštalai savo raštuose ragino savo brolius ir seseris Kristuje priimti paprastut žmones, kurie jiems padėdavo, kaip sau lygius, net aukštesnius. Pagonys taipogi turi teisę pajausti, kad jie yra žydai, tikintys krikščionių akyse. Krikščionis turėtų laikyti pagonį krikščioniu, išgelbėtu Jėzumi Kristumi. Žmonės yra visi vienodi ir kiekvienas krikščionis yra toks pat pagonis,kurį savo laiku išgelbėjo Viešpats. Ir buvęs pagonis neturi teisės sakyti esamam pagoniui, kad jis pagonis, o laikyti jį Krikščioniu, ir išgelbėtu Jėzumi. Kiekvieną sykį, kai krikščionis palygina žmones, ir palaiko netikinčiais pagonimis tegul susimąsto labiau, nes jis nepastebi, kaip Jėzus tuoj stoja tarp krikščionio ir pagonio, gindamas būtent pagonį sudrausdamas žydą. Buvęs pagonis būdamas žydų turi prisiminti, kad Jėzus savo laiku jį taip pat išgelbėjo,nes niekas negimė jau krikščionimi, įtikėjusiu, jau žydu. Tik per Jėzų mes visi išgelbėti, net Mozei, net Abraomui savo laiku pasirodė Viešpats ir apsireiškė, ir tada tas žmogus patikėjo Dievu, Tikruoju Dievu. Iki tol jis buvo griešnas,nuodėmingas žmogus,kuris darė tik teisingus darbus Viešpaties akivaizdoje. Taigi, kiekvienas iš mūsų, visų žmonių, gyvenančių žemėje, esam nuodėmingi pagonys stengiantys gyventi panašėjant į Jėzų. Ir kiekvieną žmogų galima pavadinti pagoniu. Jei žydas, tikintis žmogus, kur nors pavadina pagonį pagoniu ar išskyrsto, kad jis nepasikrikštyjęs,tą žydą galima taipogi pavadinti pagoniu, kuris nemato, kad prieš jį stovi Jėzus ir žydas.

Mano šiandienos malda.

    Viešpatie, Dieve mano, Aš atiduodu Tau visus savo rūpesčius ir nerimą, dėl ko taip stipriai nerimauju. Tu žinai man svarbius įvykius.Tu žinai, dėl ko mano širdis dūsauja. Visi mano širdies dūsavimai tau matomi. Padėki man, prašau,Viešpatie mano, mylimiausias, svarbiausias Tu man iš visų, nes neturiu nė vieno tikro draugo.Visus nerimus Tau atiduodu, Mano Viešpatie, Jėzau, kad nepaskesti liūdesio ašarose. Pasitikiu tik Tavimi, Dieve mano, Jėzau. Jieškau Tavo rankų atsiremti. Branginu, ir saugau Tavo bendravimą su manimi. Visus Tavo žodžius, man skyrtus įdedu giliai į savo širdį, apmąstau Tavo pasakymą, paraginimą. Mylimasis mano, labai Tavęs pasiilgau. Man trūksta Tavo švelnumo. Mano laimės Viešpatie, kada Tu gryši pas mane, ir pradžiūginsi mano sielą.Tu pasakei, kad niekas mūsų neišskirs.Tavimi, Viešpatie,Dieve mano, aš patikėjau.Tau pašvenčiau savo gyvenimą, Tavo keliu einu,Mano Dieve, Jėzau. Myliu Tave labai,labai. Dėkoju Tau, mano Dieve, kad rūpinies manimi. Tu suteiki man visko, ko man reikia. Dėkoju Tau už tai.Garbinu ir šlovinu Tave, mano Viešpatie, ir mano Dieve, mylimiausias. Mylimasis mano, myliu tave taip, kaip nė vienas kitas žmogus. Aš ypatinga Tavo akyse, mano Dieve. Džiaugiuosi, kad suteikiu Tau džiaugsmo. Linkiu,daugiau džiaugsmo, kad galėtai džiaugtis manimi daugiau. Tavo mylimoji dukrelė amžių amžiams, be galo. Amen.

Josh Groban - With You

Ištvermė sielvarte.

Sielvartas gimdo ištvermę.

Mes taip pat didžiuojamės sielvartais,žinodami,kad sielvartas gimdo ištvermę. (Rom.5,3) 

Ydomus pasakymas.Viešpaties apaštalai rašė,kad jie didžiuojasi sielvartais. Dievo mokiniai,vaikščiodami su Dievu, liūdija ,kad jie didžiuojasi sielvartais,kuriuos patiria,žinodami , kad sielvarts gimdo ištvermę. Viešpats patikina tai, nes mokiniai pasakė,esą žinantys ,kad sielvartas gimdo ištvermę.Viešpats mus ramina šia tiesa. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais - sako Dievo mokiniai. O jeigu mes esam Dievo mokiniai,tai mes taipogi turėtume didžiuotis sielvartais,kaip ir Dievo mokiniai, vaikščiojantys kartu su Jėzumi.Tad jei mes norime būti panašūs į Viešpaties mokinius, ir būti Viešpaties mokiniais, mums reikia taipogi didžiuotis sielvartais,kaip ir apaštalai,kurie gyveno tais laikais, kada gyveno ir Viešpats žemėje, kūne. Taigi neliūdėkime, kai patiriame sielvartus, ar mus aplanko sielvartas,kažkaip įslenka pas mus ir mūsų širdys nuliūsta. Tada žinokime,kad sielvartas gimdo ištvermę, ir džiūgaukime ir didžiuokimės tuo. Sielvartas neturėtų mūsų liūdinti, o priešingai turėtų kelti mūsų pasididžiavimą ir džiaugsmą,suteikti Dvasinę ramybę ir sielos išlaisvinimą, juk kai kažkas išeina iš šito pasaulio- jis išeina pas Viešpatį į kitą pasaulį. Tad mes turėtume džiaugtis tuo, kad žmogus išlaisvino savo sielą iš to žmogiškojo, žemiškojo kaleimo. Juk žmogui su Viešpačiu būti daug geriau ir daug ramiau būnant su Viešpačiu, negu šioje žemėje.

Андрей Шаповалов-Литва-Притупленная боль.wmv

Ištvermės išbandymas.

Teisiųjų viltis jiems neša džiaugsmą. (Patarlių10,28)

Reikia jums ištvermės,kad įvygdę Dievo valią gautumėte kas pažadėta. (Hebrajams 10,36)

Ši diena man buvo paskyrta,kaip ištvermės išbandymas. Viešpats kasdien mus išbando,duodamas mums kasdien įvairius išbandymus patirti. Ar mes siekiame kasdien ištverti tuos išbandymus? Taip savęs paklausia krikščionis,siekiantis pažinti Jėzų,siekiantis pradėti elgtis,kaip mūsų mokytojas Jėzus,ir atnešti Jam savo vaisius,kad mūsų Viešpats ir Valdovas priėmęs mūsų vaisių galėtų pasidžiaugti,ir džiaugtūsi mumis,kad mes vaikštom su Viešpačiu, mūsų Jėzumi Kristumi,kad ištveriame visus piktojo išprovokavimus sukelti mums pasipiktinimą.Jėzus vaikščiojo tarp žmonių ir likdavo ramus,nes visame kreipdavosi iškart į Visagalį mūsų Viešpatį,Jėzaus Tėvą. Mūsų sielos tedžiūgauja patyrusios tokius išbandymus,nes kaip parašyta Hebrajams10skyriuje36eilutėje - ...kad įvygdę Dievo valią gautumėte kas pažadėta. Taigi, mes gausim tai kas pazadėta iš Viešpaties mūsų Dievo, kai įvykdysim Dievo valią.Amen.

Savitvardos išbandymas

Psalmė 92

Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis, skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa. Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi. Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia. Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti. Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius! Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai! Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi. Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo. Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras. Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose, neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali, kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.

Šlovinga diena ir Džiaugsmo perpildyta širdis.

Viešpatie, mano Valdove,kaip nuostabiai tu sukūrei šią dieną - tarė mano širdis vos prabudusi.  Atsikėlusi pašlovinau Viešpatį, savo Dievą, Visagalį Valdovą. Pašlovinau Viešpatį giesme ir malda.

Viešpaties balsas, kuris prakalbo man.

"Tada išgirdau Viešpaties balsą: "Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?" (Iz. 6,8)

   Šį rytą Viešpats nuostabiai mane prabudino. Nuostabios mintys ir pamąstymai mane aplankė.

- Taip norėčiau prabusti kas rytą. - tarė mano širdis Viešpačiui. - Mano vyre,norėčiau, kad visuomet, kas rytą mane taip budintum.

Iškėliau savo maldą Viešpačiui, padėkojau už suteiktą naują dieną ir pašlovinau Viešpatį,kad taip nuostabiai šią dieną sukūrė. Tada susimąstė mano širdis:
- Ką gi Viešpats nori, kad nuveikčiau?Kaip Viešpats nori,kad mano širdis prašlovintų Jį šiandien?

Ir tuojau atsakė Viešpats,tuoj pasiuntė moterį,kuriai  reikėjo mano pagalbos. Ir atsiliepė mano širdis  į Viešpaties prašymą. Pašlovino Viešpatį,siuntusį mane,kaip pasiuntinį. Padėkojo Viešpačiui už suteiktą garbę.

-Viešpats mano Dievas- Šlovingas Viešpats, sukūręs visą visatą. Niekas neturi teisės reikalauti,kad kokį žmogų laikytų panašiu į Viešpatį,bet tik savo gerumu žmogus gali apreikšti Viešpatį jame. Šlovingas Visagalis Valdovas,sėdintis Savo soste!

 Viešpats Abraomo, Izaoko,ir Jokūbo Dievas,Jėzaus Tėvas, galingai valdo šį pasaulį. Visi žmonės pastebi Jo galingą veikimą,baimę keliančius apsireiškimus žmonėms. Žmonės dreba,kada gi? Kurią valandą? Kurią minutę ateis tas momentas,kai nužengs Jėzus Savo Šlovėje. Jėzaus mokiniai su džiaugsmu laukia Jėzaus antrojo atėjimo,juk Jis ateis surinkti Savo avis į vieną bandą,ir pasiimti su Savimi Savo mokinius ir brolius,ir seseris į Amžinąjį gyvenimą.

-Džiūgauk mano širdis, nes prisiartino prie tavęs Viešpats. Patsai ramybės Viešpats teikia tau ramybę visada ir visais būdais. Viešpats su manimi. O Viešpats ištikimas; Jis sustiprins mane ir apsaugos nuo pikto. Viešpaties žodis man svarbiausias už viską pasaulyje. Viešpats lenkia mano širdį į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę. Amen.

Remiantis  2laiškas Tesalonikiečiams 3skyrius-3 ir 16 eilutėmis.

Mūsų Gelbėtojas Jėzus išgelbėjo mus nuo nuodėmės.

    Juk mes žinome,kad esame atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsianos,nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,bet Brangiuoju Krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais mums,per Jį įtikėjusiems Dievą,kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam Šlovę,kad mes tikėtume ir viltumės Dievu. Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės,karštai iš tyros širdies mylėkime vieni kitus. Mes esame atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu. Mat "kiekvienas kūnas - tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta,ir jo žiedas nubyra, bet Viešpaties žodis išlieka per amžius." Toks yra mums paskelbtas Evangelijos žodis.( 1 Petro 1,18-25) Iš savo tėvų ir protėvių paveldime ne tik tai, kas gera, bet ir tai,kas bloga. Dažnai žmogui savo jėgomis išsivaduoti nuo vienokios ar kitokios paveldėtos blogybės yra tiesiog neįmanoma. Tačiau yra Viltis Viešpatyje- Jis siūlo išlaisvinti iš šių spąstų kiekvieną,kas ieško pagalbos Jame. Ir nors žiedai ir nubyra, nuo sudžiuvusios žolės, vis dar turime Viltį Viešpatyje,kad Jis turi Galios atgaivinti sudžiuvusią žolę ir nubyrėjusius žiedus  vėl padaryti vientisus, cielus žiedus, kokie jie buvo iki nubyrėjimo.


Gražiausia man- ankstyvo ryto tylumoj,
Kai bundančioj ramybėj rūkas sklaidos,
O pirmas saulės spindulys dar prausias vėsumoj,
Pasiekia ausį ir nedrąsios paukščio gaidos,
Išgirst pakirdusio anksti gaidelio giesmę,
Kuri širdies švelniausią stygą ima liesti
Ir lyg vaikystės šviesiame sapne
Regiu,kaip du gandrai sau ruošia lizda,
O kaimo širdžiai mielame kieme
Jau samanotam šuliniui palinkus svirtis šnibžda
Senovinę ir tylią godą,
Kad trokšt vandens jai nepabodo...
Gražiausia man,kai skleidžiasi,pražysta gerumu
Žmogaus širdis, ir šypso neklastingos akys...
Ir vėl gyvenimo grožiu tikėt imu,
Kai liejas atlaidumo upės plačios,
Taip Dieviškai išmokusios mylėti
Ir prie Aukštybių  vartų pakylėti.

Romualda Adomaitytė- Chabarina
Šalpusnio šypsena