Sielvartas gimdo ištvermę.
Mes taip pat didžiuojamės sielvartais,žinodami,kad sielvartas gimdo ištvermę. (Rom.5,3)
Ydomus pasakymas.Viešpaties apaštalai rašė,kad jie didžiuojasi sielvartais. Dievo mokiniai,vaikščiodami su Dievu, liūdija ,kad jie didžiuojasi sielvartais,kuriuos patiria,žinodami , kad sielvarts gimdo ištvermę. Viešpats patikina tai, nes mokiniai pasakė,esą žinantys ,kad sielvartas gimdo ištvermę.Viešpats mus ramina šia tiesa. Mes taip pat didžiuojamės sielvartais - sako Dievo mokiniai. O jeigu mes esam Dievo mokiniai,tai mes taipogi turėtume didžiuotis sielvartais,kaip ir Dievo mokiniai, vaikščiojantys kartu su Jėzumi.Tad jei mes norime būti panašūs į Viešpaties mokinius, ir būti Viešpaties mokiniais, mums reikia taipogi didžiuotis sielvartais,kaip ir apaštalai,kurie gyveno tais laikais, kada gyveno ir Viešpats žemėje, kūne. Taigi neliūdėkime, kai patiriame sielvartus, ar mus aplanko sielvartas,kažkaip įslenka pas mus ir mūsų širdys nuliūsta. Tada žinokime,kad sielvartas gimdo ištvermę, ir džiūgaukime ir didžiuokimės tuo. Sielvartas neturėtų mūsų liūdinti, o priešingai turėtų kelti mūsų pasididžiavimą ir džiaugsmą,suteikti Dvasinę ramybę ir sielos išlaisvinimą, juk kai kažkas išeina iš šito pasaulio- jis išeina pas Viešpatį į kitą pasaulį. Tad mes turėtume džiaugtis tuo, kad žmogus išlaisvino savo sielą iš to žmogiškojo, žemiškojo kaleimo. Juk žmogui su Viešpačiu būti daug geriau ir daug ramiau būnant su Viešpačiu, negu šioje žemėje.
