Ištvermės išbandymas.

Teisiųjų viltis jiems neša džiaugsmą. (Patarlių10,28)

Reikia jums ištvermės,kad įvygdę Dievo valią gautumėte kas pažadėta. (Hebrajams 10,36)

Ši diena man buvo paskyrta,kaip ištvermės išbandymas. Viešpats kasdien mus išbando,duodamas mums kasdien įvairius išbandymus patirti. Ar mes siekiame kasdien ištverti tuos išbandymus? Taip savęs paklausia krikščionis,siekiantis pažinti Jėzų,siekiantis pradėti elgtis,kaip mūsų mokytojas Jėzus,ir atnešti Jam savo vaisius,kad mūsų Viešpats ir Valdovas priėmęs mūsų vaisių galėtų pasidžiaugti,ir džiaugtūsi mumis,kad mes vaikštom su Viešpačiu, mūsų Jėzumi Kristumi,kad ištveriame visus piktojo išprovokavimus sukelti mums pasipiktinimą.Jėzus vaikščiojo tarp žmonių ir likdavo ramus,nes visame kreipdavosi iškart į Visagalį mūsų Viešpatį,Jėzaus Tėvą. Mūsų sielos tedžiūgauja patyrusios tokius išbandymus,nes kaip parašyta Hebrajams10skyriuje36eilutėje - ...kad įvygdę Dievo valią gautumėte kas pažadėta. Taigi, mes gausim tai kas pazadėta iš Viešpaties mūsų Dievo, kai įvykdysim Dievo valią.Amen.

Savitvardos išbandymas

Psalmė 92

Gera dėkoti Tau, Viešpatie, ir giedoti gyrių Tavo vardui, Aukščiausiasis, skelbti rytmety Tavo malonę ir ištikimybę naktimis dešimčiastygiu instrumentu, psalteriu ir arfa. Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais, Tavo rankų darbais aš džiaugiuosi. Viešpatie, kokie didingi yra Tavo darbai! Kokios gilios Tavo mintys!Tik neišmanantis žmogus to nesupranta ir kvailys nesuvokia. Nors ir žydi nedorėliai kaip gėlės, nors klesti piktadariai, jie bus amžinai sunaikinti. Viešpatie, Tu esi Aukščiausiasis per amžius! Viešpatie, štai žus Tavo priešai, bus išblaškyti visi piktadariai! Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi. Mano akys matys mano priešus, ausys išgirs apie tuos, kurie prieš mane pakilo. Teisusis klestės kaip palmė, augs kaip Libano kedras. Viešpaties namuose pasodinti, jie žydės Dievo kiemuose, neš vaisių senatvėje, bus sultingi ir žali, kad skelbtų Viešpaties teisumą. Jis yra mano uola ir Jame nėra neteisybės.

Šlovinga diena ir Džiaugsmo perpildyta širdis.

Viešpatie, mano Valdove,kaip nuostabiai tu sukūrei šią dieną - tarė mano širdis vos prabudusi.  Atsikėlusi pašlovinau Viešpatį, savo Dievą, Visagalį Valdovą. Pašlovinau Viešpatį giesme ir malda.

Viešpaties balsas, kuris prakalbo man.

"Tada išgirdau Viešpaties balsą: "Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?" (Iz. 6,8)

   Šį rytą Viešpats nuostabiai mane prabudino. Nuostabios mintys ir pamąstymai mane aplankė.

- Taip norėčiau prabusti kas rytą. - tarė mano širdis Viešpačiui. - Mano vyre,norėčiau, kad visuomet, kas rytą mane taip budintum.

Iškėliau savo maldą Viešpačiui, padėkojau už suteiktą naują dieną ir pašlovinau Viešpatį,kad taip nuostabiai šią dieną sukūrė. Tada susimąstė mano širdis:
- Ką gi Viešpats nori, kad nuveikčiau?Kaip Viešpats nori,kad mano širdis prašlovintų Jį šiandien?

Ir tuojau atsakė Viešpats,tuoj pasiuntė moterį,kuriai  reikėjo mano pagalbos. Ir atsiliepė mano širdis  į Viešpaties prašymą. Pašlovino Viešpatį,siuntusį mane,kaip pasiuntinį. Padėkojo Viešpačiui už suteiktą garbę.

-Viešpats mano Dievas- Šlovingas Viešpats, sukūręs visą visatą. Niekas neturi teisės reikalauti,kad kokį žmogų laikytų panašiu į Viešpatį,bet tik savo gerumu žmogus gali apreikšti Viešpatį jame. Šlovingas Visagalis Valdovas,sėdintis Savo soste!

 Viešpats Abraomo, Izaoko,ir Jokūbo Dievas,Jėzaus Tėvas, galingai valdo šį pasaulį. Visi žmonės pastebi Jo galingą veikimą,baimę keliančius apsireiškimus žmonėms. Žmonės dreba,kada gi? Kurią valandą? Kurią minutę ateis tas momentas,kai nužengs Jėzus Savo Šlovėje. Jėzaus mokiniai su džiaugsmu laukia Jėzaus antrojo atėjimo,juk Jis ateis surinkti Savo avis į vieną bandą,ir pasiimti su Savimi Savo mokinius ir brolius,ir seseris į Amžinąjį gyvenimą.

-Džiūgauk mano širdis, nes prisiartino prie tavęs Viešpats. Patsai ramybės Viešpats teikia tau ramybę visada ir visais būdais. Viešpats su manimi. O Viešpats ištikimas; Jis sustiprins mane ir apsaugos nuo pikto. Viešpaties žodis man svarbiausias už viską pasaulyje. Viešpats lenkia mano širdį į Dievo meilę ir Kristaus kantrybę. Amen.

Remiantis  2laiškas Tesalonikiečiams 3skyrius-3 ir 16 eilutėmis.

Mūsų Gelbėtojas Jėzus išgelbėjo mus nuo nuodėmės.

    Juk mes žinome,kad esame atpirkti nuo niekingos iš protėvių paveldėtos elgsianos,nuo betikslio iš protėvių paveldėto gyvenimo būdo ne nykstančiais turtais, sidabru ar auksu,bet Brangiuoju Krauju Kristaus, to avinėlio be kliaudos ir dėmės. Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais mums,per Jį įtikėjusiems Dievą,kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam Šlovę,kad mes tikėtume ir viltumės Dievu. Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės,karštai iš tyros širdies mylėkime vieni kitus. Mes esame atgimę ne iš pranykstančios, bet iš nenykstančios sėklos gyvu ir amžinai pasiliekančiu Dievo žodžiu. Mat "kiekvienas kūnas - tartum žolynas, ir visa žmogaus garbė tarsi žolyno žiedas. Žolynas sudžiūsta,ir jo žiedas nubyra, bet Viešpaties žodis išlieka per amžius." Toks yra mums paskelbtas Evangelijos žodis.( 1 Petro 1,18-25) Iš savo tėvų ir protėvių paveldime ne tik tai, kas gera, bet ir tai,kas bloga. Dažnai žmogui savo jėgomis išsivaduoti nuo vienokios ar kitokios paveldėtos blogybės yra tiesiog neįmanoma. Tačiau yra Viltis Viešpatyje- Jis siūlo išlaisvinti iš šių spąstų kiekvieną,kas ieško pagalbos Jame. Ir nors žiedai ir nubyra, nuo sudžiuvusios žolės, vis dar turime Viltį Viešpatyje,kad Jis turi Galios atgaivinti sudžiuvusią žolę ir nubyrėjusius žiedus  vėl padaryti vientisus, cielus žiedus, kokie jie buvo iki nubyrėjimo.


Gražiausia man- ankstyvo ryto tylumoj,
Kai bundančioj ramybėj rūkas sklaidos,
O pirmas saulės spindulys dar prausias vėsumoj,
Pasiekia ausį ir nedrąsios paukščio gaidos,
Išgirst pakirdusio anksti gaidelio giesmę,
Kuri širdies švelniausią stygą ima liesti
Ir lyg vaikystės šviesiame sapne
Regiu,kaip du gandrai sau ruošia lizda,
O kaimo širdžiai mielame kieme
Jau samanotam šuliniui palinkus svirtis šnibžda
Senovinę ir tylią godą,
Kad trokšt vandens jai nepabodo...
Gražiausia man,kai skleidžiasi,pražysta gerumu
Žmogaus širdis, ir šypso neklastingos akys...
Ir vėl gyvenimo grožiu tikėt imu,
Kai liejas atlaidumo upės plačios,
Taip Dieviškai išmokusios mylėti
Ir prie Aukštybių  vartų pakylėti.

Romualda Adomaitytė- Chabarina
Šalpusnio šypsena