Psalom 72

1 Dieve, suteik karaliui savo išminties teisti ir savo teisingumo karaliaus sūnui,
2 kad jis Tavo tautą teisingai teistų ir varguolių teises apgintų.
3 Tegu kalnai taiką tautai neša ir kalvos teisybę!
4 Tegul gins jis tautos varguolių teises, gelbės beturčių vaikus ir sunaikins prispaudėją.
5 Per kartų kartas jie bijos Tavęs, kol saulė švies ir mėnulis spindės.
6 Jis ateis kaip lietus ant nupjautos lankos, kaip lietus, drėkinantis žemę.
7 Jo dienomis žydės teisusis ir taika bus, kol danguje spindės mėnulis.
8 Jis viešpataus nuo jūros iki jūros ir nuo upės iki žemės pakraščių.
9 Jam nusilenks visi dykumų gyventojai ir jo priešai laižys dulkes.
10 Taršišo ir salų karaliai atneš jam dovanų. Šebos ir Sebos karaliai mokės duoklę.
11 Visi karaliai garbins jį, visi pagonys tarnaus jam.
12 Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą, kuriam nepadeda niekas.
13 Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės.
14 Iš priespaudos ir smurto jis išlaisvins juos, jų kraujas bus brangus jo akyse.
15 Jis gyvens ir jam duos Šebos aukso, melsis už jį nuolatos, visą laiką jis bus giriamas.
16 Javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs; kaip Libano miškas bus jo vaisiai. Miestai bus pilni žmonių kaip pievos žolių.
17 Jo vardas išliks per amžius. Jo vardas pasiliks, kol saulė švies danguje. Visos žemės giminės bus palaimintos jame, visos tautos vadins jį palaimintu.
18 Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris vienas daro stebuklus!
19 Palaimintas šlovingas Jo vardas per amžius. Jo šlovė tepripildo visą žemę! Amen! Amen!
20 Pabaiga Jesės sūnaus Dovydo maldų.

Psalom 71

¹ Viešpatie, Tavimi pasitikiu: niekados tenebūsiu sugėdintas.
² Savo teisumu išlaisvink ir išvaduok mane! Kreipk į mane savo ausį ir išgelbėk mane!
³ Būk man tvirta pilis, kur visada galėčiau pabėgti! Juk Tu esi mano uola ir tvirtovė!
⁴ Dieve, išlaisvink mane iš nedorėlio rankos, iš rankos neteisaus ir žiauraus žmogaus.
⁵ Viešpatie Dieve, Tu esi mano viltis, mano pasitikėjimas nuo pat jaunystės.
⁶ Tu mane globojai nuo pat gimimo, Tu saugojai mane nuo motinos įsčių. Aš nuolat girsiu Tave.
⁷ Daugelis stebėjosi manimi, bet Tu buvai man saugi priebėga.
⁸ Mano burna tebūna pilna gyriaus ir Tavo garbės visą dieną.
⁹ Neapleisk manęs senatvėje; nepalik, kai jėgos išseks!
¹⁰ Mano priešai kalba ir seka mane; jie tyko mano gyvybės ir tariasi:
¹¹ „Dievas jį paliko, vykite ir sugaukite jį, nes niekas jo neišgelbės!“
¹² Dieve, nebūk toli nuo manęs! Mano Dieve, skubėk man padėti!
¹³ Gėdingai težūva ir teišnyksta mano sielos priešininkai! Tesusilaukia paniekos ir negarbės, kurie siekia man pakenkti.
¹⁴ Aš vilties nenustosiu, girsiu Tave vis labiau.
¹⁵ Mano burna kalbės apie Tavo teisumą, skelbs visą dieną Tavo išgelbėjimą, nes aš nežinau jų ribų.
¹⁶ Aš eisiu su Viešpaties Dievo jėga, minėsiu Tavo vieno teisumą.
¹⁷ Dieve, Tu mokei mane nuo jaunystės ir iki šiol dar skelbiu Tavo nuostabius darbus.
¹⁸ Dieve, nepalik manęs, kai būsiu senas ir pražilęs, kol ateinančioms kartoms apie Tavo jėgą ir galią aš paskelbsiu.
¹⁹ Dieve, Tavo teisumas siekia aukštąjį dangų, Tu padarei didingų darbų, kas yra Tau lygus, Dieve?
²⁰ Nors daug ir skaudžių vargų leidai man patirti, bet ir vėl atgaivinsi mane, ištrauksi iš žemės gelmių!
²¹ Tu suteiksi man garbę ir vėl paguosi.
²² Dieve, aš girsiu Tavo ištikimybę psalteriu, skambinsiu Tau arfa, Izraelio Šventasis!
²³ Mano lūpos ir siela, kurią išpirkai, džiūgaus, kai Tau giedosiu.
²⁴ Ir mano liežuvis visą dieną kalbės apie Tavo teisumą. Visi, kurie siekė man pakenkti, yra sugėdinti ir paniekinti.

Psalom 73

¹ Tikrai geras yra Dievas Izraeliui, tiems, kurių širdis tyra.
² Bet mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai.
³ Aš pavydėjau kvailiams, matydamas nedorėlių pasisekimą.
⁴ Jie nepatiria kentėjimų mirdami, yra kupini jėgų.
⁵ Jie nevargsta kaip kiti žmonės, jų nepaliečia bėdos.
⁶ Išdidumu ir smurtu jie rengiasi lyg drabužiu.
⁷ Iš riebaus kūno žiūri jų akys, jie turi daugiau, negu geidžia širdis.
⁸ Jie sugedę ir kalba piktai, iš aukšto grasina smurtu.
⁹ Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
¹⁰ Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
¹¹ Jie sako: „Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?“
¹² Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
¹³ Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
¹⁴ Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
¹⁵ Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
¹⁶ Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
¹⁷ kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
¹⁸ Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.
¹⁹ Jie per akimirksnį sukniubo, pranyko ir žuvo nuo išgąsčio.
²⁰ Kaip sapną prabundant, taip, Viešpatie, Tu pakilęs paniekinsi jų įsivaizdavimus.
²¹ Kai mano širdis buvo apkartus ir inkstus varstė diegliai,
²² aš buvau kvailas ir neišmanantis – lyg gyvulys Tavo akivaizdoje.
²³ Tačiau aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką.
²⁴ Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę.
²⁵ Ką aš turiu danguje? Ir žemėje aš trokštu tik Tavęs.
²⁶ Kai kūnas ir širdis sunyksta, Dievas yra mano širdies stiprybė ir mano dalis per amžius.
²⁷ Tikrai, kas toli nuo Tavęs, pražus, Tu sunaikini visus, kurie Tave palieka.
²⁸ Man gera artėti prie Dievo. Viešpačiu Dievu aš pasitikiu, kad pasakočiau apie visus Tavo darbus.

Psalom 111

¹ Girkite Viešpatį! Aš girsiu Viešpatį visa širdimi teisiųjų susirinkime.
² Dideli yra Viešpaties darbai, tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta.
³ Didingi ir šlovingi Jo darbai, Jo teisumas pasilieka per amžius.
⁴ Atsimintini yra Jo darbai. Maloningas ir užjaučiantis yra Viešpats.
⁵ Jis maitina tuos, kurie Jo bijo, per amžius prisimena savo sandorą.
⁶ Jis savo darbų galią tautai parodė, atidavė jiems pagonių nuosavybę.
⁷ Jo rankų darbai – teisingumas ir teismas, visi Jo įsakymai nepakeičiami.
⁸ Jie per amžius yra tvirti, paremti tiesa ir lygybe visiems.
⁹ Išpirkimą Jis savo tautai siuntė, amžiams paskelbė savo sandorą. Šventas ir gerbtinas yra Jo vardas.
¹⁰ Išminties pradžia yra Viešpaties baimė; supratingi, kurie taip elgiasi. Jo šlovė lieka per amžius!

Psalom 126

¹ Kai Siono belaisvius vedė Viešpats namo, buvome tarsi sapne.
² Mūsų burnos buvo pilnos juoko, liežuviai – giedojimo. Pagonys kalbėjo: „Jiems Viešpats didelių dalykų padarė“.
³ Viešpats didelių dalykų mums padarė, todėl mes džiaugiamės.
⁴ Parvesk, Viešpatie, mūsų ištremtuosius kaip upelius pietuose.
⁵ Kurie ašarodami sėja, tie su džiaugsmu pjaus.
⁶ Verkia žmogus, į dirvą berdamas sėklą, bet su džiaugsmu grįžta, nešdamas pėdus.