понедельник, 31 октября 2011 г.
воскресенье, 9 октября 2011 г.
Psalmė 108
1 O Dieve, mano širdis pasiruošusi. Aš giedosiu ir girsiu savo šlovėje.
2 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.
3 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.
4 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa – iki debesų.
5 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,
6 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.
7 Dievas kalbėjo savo šventume: „Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.
8 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas – mano galvos šalmas, Judas – mano skeptras.
9 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale“.
10 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?
11 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?
12 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.
13 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.
2 Pabuskite, psalteri ir arfa! Aš taip pat anksti atsikelsiu.
3 Girsiu Tave, Viešpatie, tarp tautų, giedosiu gyrių Tau tarp pagonių.
4 Tavo gailestingumas siekia aukščiau dangų, Tavo tiesa – iki debesų.
5 Būk išaukštintas danguose ir Tavo šlovė tebūna visoje žemėje,
6 kad Tavo mylimieji būtų išlaisvinti; išgelbėk savo dešine ir išklausyk mane.
7 Dievas kalbėjo savo šventume: „Aš džiūgausiu ir išdalinsiu Sichemą, paskirstysiu Sukotų slėnį.
8 Mano yra Gileadas ir Manasas, Efraimas – mano galvos šalmas, Judas – mano skeptras.
9 Moabas yra mano praustuvė. Ant Edomo numesiu savo kurpę. Filistijoje Aš džiaugsiuosi pergale“.
10 Kas įves mane į sustiprintą miestą? Kas nuves mane į Edomą?
11 Dieve, argi ne Tu mus atstūmei? Argi ne Tu, Dieve, neišėjai su mūsų kariuomene?
12 Suteik mums pagalbą varge, nes žmonių pagalba yra be vertės.
13 Su Dievu būsime drąsūs, Jis sutryps mūsų priešus.
суббота, 8 октября 2011 г.
Tavo kraujas
Tavo kraujas, Jėzau, šventas tavo kraujas
Mano stiprybė ir gyvenimo versmė.
Jis nuplauna, mano kaltę, mano nuodėmę,
Jis išteisina mane, Karaliau Tau garbė!
Šventas Tu, o Viešpatie, Šlovė Tau tekyla.
Per Amžius garbė Avinėliui!
Su savo krauju Tu įžengei, o Jėzau, prie sosto,
Atvėrei man kelią pas Tėvą.
Tavo kraujas, Jėzau, šventas Tavo kraujas -
Kaina sumokėta,kaltė išpirkta.
Aš dėkoju, mano Jėzau, Tau dėkoju,
Tu savo Brangiu krauju pašventinai mane
Šventas Tu, o Viešpatie, Šlovė Tau tekyla.
Per Amžius garbė Avinėliui!
Su savo krauju Tu įžengei, o Jėzau, prie sosto,
Atvėrei man kelią pas Tėvą.
Mano stiprybė ir gyvenimo versmė.
Jis nuplauna, mano kaltę, mano nuodėmę,
Jis išteisina mane, Karaliau Tau garbė!
Šventas Tu, o Viešpatie, Šlovė Tau tekyla.
Per Amžius garbė Avinėliui!
Su savo krauju Tu įžengei, o Jėzau, prie sosto,
Atvėrei man kelią pas Tėvą.
Tavo kraujas, Jėzau, šventas Tavo kraujas -
Kaina sumokėta,kaltė išpirkta.
Aš dėkoju, mano Jėzau, Tau dėkoju,
Tu savo Brangiu krauju pašventinai mane
Šventas Tu, o Viešpatie, Šlovė Tau tekyla.
Per Amžius garbė Avinėliui!
Su savo krauju Tu įžengei, o Jėzau, prie sosto,
Atvėrei man kelią pas Tėvą.
Tesalonikiečių padrasinimas man.
Perskaičiusi laišką Tesalonikiečiams buvau labai gausiai pripildyta gyvojo Dievo žodžiu, kadangi Paulius pasidalino su Tesalonikiečiais Viešpaties palaiminimu, kurį Dievas siuntė jiems. Kartu su Tesalonikiečiais, perskaičiusi šį laišką aš taipogi gavau palaiminimo, per žodį, kurį perdavė Paulius.
Tesalonikiečiai ramiai ėjo per išbandymus, kuriuos jiem skyrė Viešpats, per prispaudėjo nedorybes, su Pauliaus ir kitų brolių pagalba ir palaikymu maldomis už juos. Pauliaus ir Tesalonikiečių santykiai buvo meilės kupini, išsireiškimas Pauliaus taipogi meilės kupinas, kas liūdija, kad kalba ištikrųjų iš Viešpaties.Verta atkreipti dėmesį į Pauliaus išsireiškimą ir stengtis taip panašiai išsireikšt, kaip reikšdavosi Paulius.Matėsi taipogi ir ištikrųjų Pauliaus susirūpinimas Tesalonikiečių ramybe ir teisingu keliu, kad jie eitų ir tobulėtų savo pažinime ir išsireiškime.
Paulius ragina daryti gėrį intensyviau ir prižiūrėti savo išsireiškimą, ir veiksmus. Ragina palaikyti kitus meile ir padrasinimu, daryti vis daugiau pažangos,stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jie ir mokė Tesalonikiečius, kad padrasintų liūdinčiuosius, palaikytų silpnuosius, kad žiūrėtų, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siektų daryti gera vieni kitiems ir visiems. Tesalonikiečiai, kurie klausė, ar skaitė šį laišką labai gausiai buvo pastiprinti tikėjime. Eilutės Efeziečiams 4,29; Kolosiečiams 3,16 ir Hebrajams10,24-25, Ragina prižiūrėti savo išsireiškimą, savo kalbą, susilaikyti nuo blogo išsireiškimo, nukreipia mūsų kalbą gėrio taku. Nukreipia išmintimi, ragina mokyti ir įspėti vieni kitus, kad darytume gerus darbus, daryti gerą vieni kitiems, ir sakyti gerus žodžius, kad būtume išmintingi. Mes pašaukti mylėti vieni kitus ir tarnauti vieni kitiems.Viskas turi būti daroma su Viešpaties sutikimu ir palaiminimu. Reikia nuoširdžiai sakyti tai, apie ką manai, ir kuo tiki. O tikėti Viešpačiu reiškia tikėti Meile.1 Petro 4 skyrius Meilė išperka nuodėmes. Atradus žmogų tikintį, jį reikia branginti ir saugoti, o ne vyti iš Bažnyčios. Jei širdis tampa neužjaučianti, nesuprantanti kito žmogaus skausmo - ji tampa kieta, o kai sukietėja širdis, užsidaro gyvybės šaltiniai, širdis užsidaro nuo Viešpaties. Reikia stengtis minkštint širdį, melstis dėl Šventosios Dvasios patepimo iš Viešpaties, Šventosios Dvasios krikšto ir tvirto įsitikinimo, kad Viešpats mano Tėvas, Jėzus Kristus, ir Jame mano išsigelbėjimas. Ir šlovinti Viešpatį, giedodami su dėkinga širdimi, ateiti pas Viešpatį su dėkingumu. Dėkingumo padrasinimas suteikia Vilčių, pakelia žmogaus Dvasią, Prikelia gėriui Dvasią, duotą žmogui iš Viešpaties. Skatina daryti gėrį skleisti gerumą. Skatina būdti ir neapleisti savųjų susirinkimo. Žmonės tikintys, darantys gerus darbus, jie nemyršta, o užmiega ir tikrai nereikia pergyventi dėl to, ir Paulius rašo, kad nepergyventume dėl užmigusiųjų, jie tikrai neliks paskutiniai, o priešingai, bus paimti ir atvesti su Jėzumi Viešpaties akivaizdon. Tai Dievas ir tuos kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. O paskui gyvieji, kurie liko iki Viešpaties atėjimo bus paimti į Dangų pasitikti Viešpaties. Tad reikia pranešti žmonėms, kad daugiau žmonių įtikėtų Jėzų ir nepergyventų dėl užmigusių savo giminių.
Daugybė žmonių tiki, kad gyvena vieną kartą žemėje, ir galvoja, kai miršta žmogus, kad jis miręs, tačiau tai netiesa, nevisai tiesa. Nuoširdžiai Tikintys žmonės, priėmę Jėzų kaip Išgelbėtoją, Išgelbėjimą, jie ne myršta, o miega.
Tesalonikiečiai ramiai ėjo per išbandymus, kuriuos jiem skyrė Viešpats, per prispaudėjo nedorybes, su Pauliaus ir kitų brolių pagalba ir palaikymu maldomis už juos. Pauliaus ir Tesalonikiečių santykiai buvo meilės kupini, išsireiškimas Pauliaus taipogi meilės kupinas, kas liūdija, kad kalba ištikrųjų iš Viešpaties.Verta atkreipti dėmesį į Pauliaus išsireiškimą ir stengtis taip panašiai išsireikšt, kaip reikšdavosi Paulius.Matėsi taipogi ir ištikrųjų Pauliaus susirūpinimas Tesalonikiečių ramybe ir teisingu keliu, kad jie eitų ir tobulėtų savo pažinime ir išsireiškime.
Paulius ragina daryti gėrį intensyviau ir prižiūrėti savo išsireiškimą, ir veiksmus. Ragina palaikyti kitus meile ir padrasinimu, daryti vis daugiau pažangos,stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jie ir mokė Tesalonikiečius, kad padrasintų liūdinčiuosius, palaikytų silpnuosius, kad žiūrėtų, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siektų daryti gera vieni kitiems ir visiems. Tesalonikiečiai, kurie klausė, ar skaitė šį laišką labai gausiai buvo pastiprinti tikėjime. Eilutės Efeziečiams 4,29; Kolosiečiams 3,16 ir Hebrajams10,24-25, Ragina prižiūrėti savo išsireiškimą, savo kalbą, susilaikyti nuo blogo išsireiškimo, nukreipia mūsų kalbą gėrio taku. Nukreipia išmintimi, ragina mokyti ir įspėti vieni kitus, kad darytume gerus darbus, daryti gerą vieni kitiems, ir sakyti gerus žodžius, kad būtume išmintingi. Mes pašaukti mylėti vieni kitus ir tarnauti vieni kitiems.Viskas turi būti daroma su Viešpaties sutikimu ir palaiminimu. Reikia nuoširdžiai sakyti tai, apie ką manai, ir kuo tiki. O tikėti Viešpačiu reiškia tikėti Meile.1 Petro 4 skyrius Meilė išperka nuodėmes. Atradus žmogų tikintį, jį reikia branginti ir saugoti, o ne vyti iš Bažnyčios. Jei širdis tampa neužjaučianti, nesuprantanti kito žmogaus skausmo - ji tampa kieta, o kai sukietėja širdis, užsidaro gyvybės šaltiniai, širdis užsidaro nuo Viešpaties. Reikia stengtis minkštint širdį, melstis dėl Šventosios Dvasios patepimo iš Viešpaties, Šventosios Dvasios krikšto ir tvirto įsitikinimo, kad Viešpats mano Tėvas, Jėzus Kristus, ir Jame mano išsigelbėjimas. Ir šlovinti Viešpatį, giedodami su dėkinga širdimi, ateiti pas Viešpatį su dėkingumu. Dėkingumo padrasinimas suteikia Vilčių, pakelia žmogaus Dvasią, Prikelia gėriui Dvasią, duotą žmogui iš Viešpaties. Skatina daryti gėrį skleisti gerumą. Skatina būdti ir neapleisti savųjų susirinkimo. Žmonės tikintys, darantys gerus darbus, jie nemyršta, o užmiega ir tikrai nereikia pergyventi dėl to, ir Paulius rašo, kad nepergyventume dėl užmigusiųjų, jie tikrai neliks paskutiniai, o priešingai, bus paimti ir atvesti su Jėzumi Viešpaties akivaizdon. Tai Dievas ir tuos kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo. O paskui gyvieji, kurie liko iki Viešpaties atėjimo bus paimti į Dangų pasitikti Viešpaties. Tad reikia pranešti žmonėms, kad daugiau žmonių įtikėtų Jėzų ir nepergyventų dėl užmigusių savo giminių.
Daugybė žmonių tiki, kad gyvena vieną kartą žemėje, ir galvoja, kai miršta žmogus, kad jis miręs, tačiau tai netiesa, nevisai tiesa. Nuoširdžiai Tikintys žmonės, priėmę Jėzų kaip Išgelbėtoją, Išgelbėjimą, jie ne myršta, o miega.
Tesalonikiečiams
1 Skyrius
1 Paulius, Silvanas ir
Timotiejus tesalonikiečių bažnyčiai Dieve Tėve ir Viešpatyje Jėzuje
Kristuje. Malonė jums ir ramybė nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties
Jėzaus Kristaus!
2 Mes visada dėkojame Dievui už jus visus, prisimindami jus savo maldose,
3 nuolat minėdami jūsų tikėjimo darbus, meilės triūsą bei vilties ištvermingumą mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje mūsų Dievo ir Tėvo akivaizdoje,
4 žinodami, Dievo numylėtieji broliai, jūsų išrinkimą.
5 Nes mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia, ir su tvirtu įsitikinimu. Jūs žinote, kaip mes pas jus elgėmės jūsų labui.
6 Ir jūs pasidarėte mūsų ir Viešpaties pasekėjai, priėmę žodį didžiame suspaudime su Šventosios Dvasios džiaugsmu,
7 ir taip jūs tapote pavyzdžiu visiems Makedonijos bei Achajos tikintiesiems.
8 Mat iš jūsų Viešpaties žodis nuskambėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasklido visur, ir mums jau nebereikia nieko kalbėti.
9 Jie patys pasakoja apie mūsų atvykimą pas jus, ir kaip jūs nuo stabų atsivertėte prie Dievo tarnauti gyvajam bei tikrajam Dievui
10 ir laukti iš dangaus Jo Sūnaus, kurį Jis prikėlė iš numirusių, – Jėzaus, gelbstinčio mus nuo ateinančios rūstybės.
2 Skyrius
1 Jūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo veltui.
2 Prieš tai, kaip patys žinote, nukentėję ir paniekinti Filipuose, buvome drąsūs Dieve ir skelbėme jums Evangeliją esant dideliam pasipriešinimui.
3 Juk mūsų skelbimas plaukia ne iš klaidos, nei iš netyro nusistatymo, nei iš klastingumo.
4 Dievo pripažinti tinkami, kad mums būtų patikėta Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.
5 Kaip žinote, niekada nepasižymėjome pataikaujančiomis kalbomis ir paslėptu godumu, – Dievas yra liudytojas, –
6 niekada neieškojome žmonių garbės, nei tarp jūsų, nei kitur. Būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti jums našta,
7 vis dėlto pas jus buvome švelnūs, tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius.
8 Taip jus mylėdami, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums brangūs.
9 Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją.
10 Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais.
11 Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo vaikus,
12 kad elgtumėtės kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę.
13 Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikro yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.
14 Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų,
15 kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,
16 nes draudžia mums skelbti Evangeliją pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.
17 O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų, – žinoma, tik kūnu, ne širdimi, – be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus.
18 Todėl ruošėmės atvykti pas jus, – bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, – tačiau mums sutrukdė šėtonas.
19 Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu?
20 Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!
3 Skyrius
1 Todėl, ilgiau nebeiškęsdami, nutarėme vieni pasilikti Atėnuose
2 ir pasiuntėme Timotiejų, savo brolį, Dievo tarną ir bendradarbį Kristaus Evangelijoje, kad sustiprintų jus ir padrąsintų jus tikėjime,
3 kad nė vienas nesvyruotų šiuose suspaudimuose, nes jūs patys žinote, kad tam esame skirti.
4 Dar būdami tarp jūsų, iš anksto sakėme, kad turėsime kentėti priespaudą, ir, kaip žinote, taip ir įvyko.
5 Todėl, ilgiau nebeiškęsdamas, pasiunčiau pasiuntinį, norėdamas sužinoti apie jūsų tikėjimą, ar kartais jūsų nesugundė gundytojas ir ar nėra niekais pavirtęs mūsų triūsas.
6 Dabar Timotiejus iš jūsų grįžo pas mus ir atnešė gerą žinią apie jūsų tikėjimą ir jūsų meilę: kad jūs nuolat mus maloniai prisimenate ir karštai trokštate mus pamatyti kaip ir mes jus.
7 Taigi, broliai, jūs savo tikėjimu paguodėte mus visuose mūsų suspaudimuose ir negandose.
8 Dabar mes tikrai gyvuojame, nes jūs tvirtai stovite Viešpatyje.
9 Ir kaip atsidėkosime Dievui už jus, už visus džiaugsmus, kuriuos dėl jūsų patiriame savo Dievo akivaizdoje?
10 Dieną ir naktį be saiko meldžiamės, kad išvystume jūsų veidus ir galėtume papildyti, ko dar stinga jūsų tikėjimui.
11 Jis pats – mūsų Dievas ir Tėvas – ir mūsų Viešpats Jėzus Kristus tenutiesia mums kelią pas jus.
12 Viešpats teaugina jus ir gausiai tepraturtina meile vienų kitiems ir visiems, kaip ir mes jus mylime, –
13 tesustiprina jūsų širdis ir padaro nepeiktinas šventume prieš Dievą, mūsų Tėvą, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir visų Jo šventųjų atėjimo metu.
4 Skyrius
1 Pagaliau, broliai, prašome ir raginame jus
Viešpatyje Jėzuje: jeigu išmokote iš mūsų, kaip privalote elgtis ir
patikti Dievui – taip ir elkitės, darydami vis daugiau pažangos!
2 Jūs juk žinote, kokių nurodymų jums davėme Viešpaties Jėzaus vardu.
3 Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas; kad susilaikytumėte nuo ištvirkavimo
4 ir kiekvienas iš jūsų mokėtų saugoti savąjį indą šventume ir pagarboje,
5 o ne aistringame geiduly, kaip pagonys, kurie nepažįsta Dievo;
6 kad nė vienas neperžengtų ribų ir šituo dalyku neapgaudinėtų savo brolio, nes Dievas už visa tai keršija, kaip jau esame įspėję ir patvirtinę.
7 Dievas nepašaukė mūsų nedorybei, bet šventumui.
8 Todėl, kas tai atmeta, ne žmogų atmeta, bet Dievą, kuris ir davė mums savo Šventąją Dvasią.
9 Apie brolišką meilę nebereikia jums rašyti, nes jūs patys esate Dievo išmokyti mylėti vienas kitą,
10 ir jūs taip darote visiems broliams visoje Makedonijoje. Mes tik raginame jus, broliai, daryti vis daugiau pažangos,
11 stengtis gyventi ramiai, atsidėti saviesiems reikalams ir dirbti savo rankomis, kaip jums įsakėme.
12 Taip jūs deramai elgsitės pašalinių akyse ir jums nieko netrūks.
13 Aš nenoriu, kad jūs, broliai, liktumėte nežinioje dėl užmigusiųjų ir nusimintumėte kaip kiti, kurie neturi vilties.
14 Jeigu tikime, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo su Jėzumi, atves kartu su Juo.
15 Ir tai jums sakome Viešpaties žodžiu, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų.
16 Nes pats Viešpats nužengs iš dangaus, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, ir mirusieji Kristuje prisikels pirmiausia,
17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti į debesis susitikti su Viešpačiu ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.
18 Todėl guoskite vieni kitus šiais žodžiais.
5 Skyrius
1 Dėl valandos ir laiko, broliai, nėra reikalo jums rašyti.
2 Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį.
3 Kai žmonės kalbės: „Ramybė ir saugumas“, tada juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tarytum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepaspruks.
4 Bet jūs, broliai, nesate tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis.
5 Juk jūs visi esate šviesos ir dienos vaikai. Mes nepriklausome nei nakčiai, nei tamsai.
6 Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs!
7 Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį.
8 O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir apsirengę tikėjimo bei meilės šarvus ir užsidėję išgelbėjimo vilties šalmą.
9 Juk Dievas mus paskyrė ne rūstybei, bet kad įgytume išgelbėjimą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų,
10 kuris mirė už mus, kad mes ar budėdami, ar miegodami gyventume kartu su Juo.
11 Todėl guoskite ir statydinkite vieni kitus, ką jūs ir darote.
12 Prašome jus, broliai, gerbti tuos, kurie darbuojasi tarp jūsų, vadovauja jums Viešpatyje ir teikia jums pamokymų.
13 Be galo branginkite juos, mylėdami dėl jų darbo! Taikiai sugyvenkite tarpusavyje!
14 Raginame jus, broliai: įspėkite nedrausminguosius, padrąsinkite liūdinčiuosius, palaikykite silpnuosius, būkite kantrūs su visais!
15 Žiūrėkite, kad kas neatsimokėtų kam nors blogu už bloga, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems.
16 Visada džiaukitės,
17 be paliovos melskitės!
18 Už viską dėkokite, nes tokia Dievo valia jums Kristuje Jėzuje.
19 Negesinkite Dvasios!
20 Neniekinkite pranašavimų!
21 Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!
22 Susilaikykite nuo visokio blogio!
23 Pats ramybės Dievas iki galo jus tepašventina ir teišlaiko jūsų dvasią, sielą ir kūną nepeiktiną mūsų Viešpaties Jėzaus atėjimui.
24 Ištikimas yra Tas, kuris jus šaukia, Jis ir įvykdys!
25 Broliai, melskitės už mus!
26 Sveikinkite visus brolius šventu pabučiavimu.
27 Saikdinu jus Viešpačiu, kad šis laiškas būtų perskaitytas visiems šventiesiems broliams.
28 Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus malonė tebūna su jumis! Amen.
Apaštalų darbų 1,1-9
1 Pirmoje knygoje, Teofiliau, aš parašiau apie viską, ką Jėzus pradėjo daryti ir mokyti
2 iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.
3 Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę.
4 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
5 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.
6 Susirinkusieji paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“
7 Jis jiems tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.
8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.
9 Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
2 iki tos dienos, kurią buvo paimtas į dangų, pirmiau per Šventąją Dvasią davęs savo išrinktiesiems apaštalams įsakymų.
3 Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę.
4 Kartą, būdamas kartu su jais, liepė jiems nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti Tėvo pažado, – „apie kurį, – pasakė Jis, – esate girdėję iš manęs;
5 nes Jonas krikštijo vandeniu, o jūs po kelių dienų būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia“.
6 Susirinkusieji paklausė Jį: „Viešpatie, gal Tu šiuo metu atkursi Izraelio karalystę?“
7 Jis jiems tarė: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą, kuriuos Tėvas nustatė savo valdžia.
8 Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jėgos ir tapsite mano liudytojais Jeruzalėje ir visoje Judėjoje bei Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių“.
9 Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jėzus pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių.
Patarlių 8
1 Argi išmintis nešaukia ir supratimas nekelia savo balso?
2 Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3 Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4 „Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5 Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6 Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7 Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
8 Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
9 Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
10 Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
11 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
12 Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
13 Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
14 Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
15 Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
16 Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
17 Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
18 Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
19 Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
20 Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
21 kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
22 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
23 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
24 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
25 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
26 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
27 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
28 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
29 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
30 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
31 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
32 Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
33 Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
34 Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
35 Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
36 Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį“.
2 Aukštumose, prie kelių ir prie takų ji stovi.
3 Prie miesto vartų, prie įėjimo į miestą, prie durų šaukia:
4 „Žmonės, į jus aš kreipiuosi, jums šaukiu, žmonių sūnūs.
5 Jūs neišmanėliai, mokykitės išminties; jūs kvailiai, įgykite supratingą širdį.
6 Klausykite, nes aš kalbėsiu apie didingus dalykus, mano lūpos skelbs teisumą.
7 Mano burna kalbės tiesą, ir nedorybė yra pasibjaurėjimas mano lūpoms.
8 Visi mano žodžiai yra teisingi, juose nėra klastos ir iškraipymo.
9 Jie yra aiškūs išmanantiems ir teisingi suprantantiems.
10 Priimkite mano pamokymą, o ne sidabrą; pažinimą, o ne gryną auksą.
11 Išmintis yra brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galima trokšti.
12 Aš, išmintis, gyvenu su protingumu, atrandu pažinimą bei nuovokumą.
13 Viešpaties baimė – nekęsti pikto. Išdidumo, puikybės, piktų kelių ir klastingos burnos aš neapkenčiu.
14 Manyje patarimas ir sveikas protas, aš turiu supratimą ir jėgą.
15 Manimi karaliai karaliauja ir kunigaikščiai leidžia įstatymus.
16 Manimi kunigaikščiai, kilmingieji ir teisėjai valdo kraštą.
17 Aš myliu tuos, kurie mane myli. Kas anksti manęs ieško, suras mane.
18 Aš turiu turtus ir garbę, išliekančius turtus ir teisumą.
19 Mano vaisius yra brangesnis už gryną auksą, ir pelno iš manęs daugiau negu iš rinktinio sidabro.
20 Aš vedu teisumo keliu, viduriu teisingumo tako,
21 kad mane mylintiems duočiau paveldėti turtus ir pripildyčiau jų sandėlius.
22 Viešpats turėjo mane savo kelio pradžioje, prieš visus savo darbus.
23 Nuo amžių aš įtvirtinta, nuo pradžios, prieš pasaulio sutvėrimą.
24 Aš buvau pagimdyta, kai dar netryško vandens šaltiniai, nebuvo gelmių.
25 Pirma kalnų ir kalvų iškilimo aš buvau pagimdyta,
26 kai Jis dar nebuvo padaręs žemės, jos laukų ir pirmųjų žemės dulkių.
27 Kai Jis paruošė dangus, aš ten buvau. Kai Jis nubrėžė ribą virš gelmių,
28 įtvirtino debesis viršuje ir sustiprino gelmių šaltinius,
29 davė jūrai nurodymą, kad vandenys neperžengtų Jo įsakymo, ir dėjo žemės pamatus,
30 aš buvau šalia Jo kaip įgudęs menininkas, gėrėjausi kas dieną ir džiūgavau Jo akivaizdoje.
31 Džiaugiausi Jo apgyvendintame pasaulyje ir grožėjausi žmonių vaikais.
32 Dabar, vaikai, klausykite manęs. Palaiminti, kurie eina mano keliais.
33 Klausykite pamokymų ir būkite išmintingi, neatmeskite jų.
34 Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų.
35 Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą.
36 Kas nusideda prieš mane, tas kenkia pats sau. Kas manęs nekenčia, myli mirtį“.
пятница, 7 октября 2011 г.
Patarlių 7
1 Mano sūnau, saugok mano žodžius ir neužmiršk mano įsakymų.
2 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
3 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu savo draugu,
5 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.
6 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,
7 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.
8 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.
9 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,
10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.
21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
22 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,
23 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.
24 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.
25 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.
26 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.
27 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.
2 Saugok mano įsakymus ir būsi gyvas, sergėk mano įstatymą kaip savo akies vyzdį.
3 Užsirišk juos ant savo pirštų ir įsirašyk savo širdies plokštėje.
4 Išmintį vadink savo seserimi, o supratimą – artimiausiu savo draugu,
5 kad jie apsaugotų tave nuo svetimos moters, meilikaujančios savo žodžiais.
6 Kartą, žiūrėdamas pro savo namų lango groteles,
7 mačiau tarp jaunų, nepatyrusių žmonių neprotingą jaunuolį.
8 Jis ėjo gatve pro jos kampą ir pasuko į jos namus.
9 Vakaro prieblandoje, juodą ir tamsią naktį,
10 jį pasitiko moteris su paleistuvės apdaru ir klastinga širdimi.
11 Begėdė ir nerimstanti, negalinti išsėdėti savo namuose;
12 tai gatvėje, tai aikštėje, tai ant kampo ji tykojo aukos.
13 Pasigavusį jį, bučiavo ir akiplėšiškai kalbėjo:
14 „Aš turiu padėkos auką ir šiandien įvykdžiau savo įžadus.
15 Todėl išėjau tavęs pasitikti, ieškojau tavo veido ir štai suradau tave.
16 Aš apklojau savo lovą margais egiptietiškais lininiais užtiesalais,
17 iškvėpinau mira, alaviju ir cinamonu.
18 Eikš, sotinsimės meile iki ryto, mėgausimės glamonėmis;
19 nes vyro nėra namuose, jis išvyko į tolimą kelionę.
20 Jis pasiėmė maišelį pinigų ir grįš pilnaties dieną“.
21 Daugybe švelnių žodžių ji prisiviliojo jį, meilikaujančia kalba suvedžiojo.
22 Jis seka ją kaip jautis, vedamas pjauti, kaip kvailys, einantis į supančiojimo vietą,
23 kol strėlė pervers jo kepenis; kaip paukštis, kuris lekia į spąstus ir nesupranta, kad praras savo gyvybę.
24 Mano vaikai, klausykite manęs, būkite dėmesingi mano žodžiams.
25 Tegul tavo širdis nepalinksta į jos kelius, nenuklysk jos takais.
26 Nes ji parbloškė daug sužeistųjų, daug stipriųjų jinai nužudė.
27 Jos namai yra kelias į pragarą, vedantis į mirties buveinę.
Подписаться на:
Сообщения (Atom)
